Vertimo kokybė

Vertimo kokybė priklauso nuo šių veiksnių:

  • Teksto (originalaus varianto) suvokimo

Dauguma vertėjų puikiai moka užsienio kalbą ar net kelias, bet vien to nepakanka. Būtina bent šiek tiek įsigilinti ir suprasti verčiamą tekstą taip pat. Todėl vien filologiją baigusiems vertimo specialistams sunku versti teisinius ar techninius tekstus. Taip pat yra svarbus gilus gimtosios kalbos žinojimas.

  • Verčiamo teksto (originalo) kokybės

Neretai vertėjai susiduria su anksčiau prastai išverstais neoriginaliais tekstais, tuomet specialistai gali tik spėti, ką pirmasis vertėjas norėjo pasakyti, tačiau tai padaryti teisingai ne visuomet įmanoma.

  • Tinkamos terminologijos vartojimo

Dažnai, verčiant didelės apimties tekstus, sudaromi atskiri žodynai, kuriais turi remtis visi projekte dalyvaujantys vertėjai. Vertimo vientisumą padeda užtikrinti ir įvairios vertimo programos. Pasitikrinti, ar išverstas terminas yra naudojamas, galima pasitelkiant įvairius žodynus ar internetinės paieškos sistemas (pvz.: Google).

  • Verčiamo teksto, pateikto rašytine forma, kokybiškumo

Kartais skanuotus, spausdintus, šviestus tekstus ar jų dalis sunku įžiūrėti. Tai taip pat lėtina vertimo darbus bei jų kokybę. Specialistai tokiu atveju yra priversti ieškotis originalo ar tiesiog spėti, kas turėjo būti parašyta.

  • Kompiuterizuotų vertimo programų naudojimo

Pasitelkiant vertimo programas, vertėjui nereikia versti pasikartojančio teksto. Taip pat palengvinamas panašaus teksto vertimas. Naudodamas minėtas programas, vertimo specialistas gali skirti daugiau laiko ir dėmesio sunkesnių sakinių, frazių vertimui ar terminologijai. Dažniausiai naudojamos kompiuterizuotos vertimo programos: Trados, SDLX, MemoQ, Worfast, Star Transit bei kitos.

  • Išversto teksto kalbos taisyklingumo

Vertime neturėtų būti gramatikos, skyrybos, logikos ar kitų didžiųjų klaidų (http://www.vlkk.lt/lit/klaidos).

  • Vertimo įkainio

Vertėjas, gavęs menkai apmokamą vertimą, skuba jį atlikti ir griebtis kito, todėl nelieka laiko abejotinų verčiamo teksto vietų ar terminų patikrinimui. Dėmesys skiriamas išverstų tekstų kiekybei, o kokybė neretai nukenčia.

  • Vertėjo savijautos ir darbo vietos pritaikymo

Pavargusiam, sergančiam ar blaškomam pašalinių veiksnių vertėjui susikaupti ties verčiamu tekstu yra be galo sunku. Prastai įrengta darbo vieta taip pat turi įtakos verčiamo teksto kokybei.

Prieš pradėdami naudoti, platinti ir spausdinti išverstus tekstus, būtinai juos perskaitykite ir įsitikinkite, kad jie pilnai atitinka jūsų lūkesčius.

Nepatyrę vertime žmonės kartais imasi to lyg tai būtų tikslusis mokslas, tarsi tarp skirtingų kalbų žodžių ir frazių egzistuotų lygiaverčiai ir abipusiai tarpusavio ryšiai, galintys pateikti pastovius ir visiškai identiškus atitikmenis, panašiai kaip kriptografijoje. Šie naujokai dažnai tikriausiai mano, jog viskas ko reikia norint išversti tekstą tėra „užkoduoti“ ir „dekoduoti“ dviejų kalbų žodžius, naudojant vertimo žodyną kaip „kodų knygą“.

Deja yra priešingai, nes toks nekintamas santykis galėtų egzistuoti tik susintetinus naują kalbą ir priderinus ją prie jau egzistuojančios kalbos prasminių laukų, etimologijos ir leksinių ekologinių nišų.

Tokiai naujai kalbai, sukurtai tik dėl kriptografinio naudojimo toliau vystantis, kiekvienas jos žodis netrukus pradės įgauti naujų prasmės atspalvių ir atsikratys pirmiau primestų asociacijų, taip niekais paverčiant bet kokią dirbtinę sinchronizaciją. Nuo to momento vertimui iš šios

Kita egzistuojanti klaidinga nuomonė yra ta, jog kiekvienas, sugebantis kalbėti kita užsienio kalba gali tapti geru vertėju. Vertėjų bendruomenėje paprastai yra pripažįstama, kad geriausi vertėjai yra žmonės, verčiantys į savo gimtąją kalbą, nes retai pasitaiko, kad kas nors, išmokęs naują kalbą vartotų ją visiškai sklandžiai ir be menkiausių klaidelių. Geras vertėjas puikiai supranta kalbos šaltinį, turi teksto temą atitinkančios patirties ir gali neblogai rašyti tiksline kalba. Be to, jis yra ne tik dvikalbis, bet ir ,,dvikultūris‘‘.

Buvo kilę diskusijų ar vertimas yra menas, ar amatas. Literatūros vertėjai kaip, pavyzdžiui, Gregory Rabassa savo knygoje ,,If This Be Treason’’ įrodinėja, jog vertimas yra menas, tačiau kurio galima išmoksti. Kiti, daugiausiai techninių, komercinių ir teisinių tekstų vertėjai laiko savo pašaukimą amatu, vėlgi išmokstamu, lingvistinės analizės dalyku, kuriam naudingos akademinės studijos.

Kaip ir kitose žmonių veiklos srityse skirtumas tarp sutarimo, ar tai laikyti menu ar amatu gali stipriai priklausyti nuo darbo sunkumo laipsnio. Net ir dokumento, pavyzdžiui, gaminio brošiūros vertimas, kuris gali atrodyti lengvas darbelis, reikalauja tam tikro laipsnio lingvistinių sugebėjimų, viršijančių paprasčiausią techninę terminologiją. Bet kokios prekybos tikslams naudojamos medžiagos atspindi kompaniją, pagaminusią lankstinuką ir patį produktą. Geriausi vertimai yra pasiekiami derinant gerą techninių terminų žodyną ir neprastus rašymo įgūdžius.

Vertimas pasitarnavo kaip puiki rašymo mokyklą daugeliui žinomų autorių. Vertėjai, įskaitant ir pirmuosius šiuolaikinius Europos Biblijos kūrėjus, dirbdami savo darbą daug prisidėjo formuojant tas kalbas, į kurias buvo verčiama. Jie buvo tarsi tiltai, pernešantys žinias ir idėjas iš vienos kultūros ar civilizacijos į kitą. Kartu su įvairiomis idėjomis jie iš šaltinių kalbų į savąsias taip pat įnešė gramatinių struktūrų vertinių ir naujų žodžių.

Į viršų